Kaip prižiūrimi autokranai?


Autokranų priežiūros taisyklės taikomos tik antžeminiams didesnės galios kėlimo kranams. Remontu nelaikomi modifikavimo darbai, nes remonto darbų metu nekeičiami kėlimo krano techninės charakteristikos. Jei kėlimo kraną priežiūri meistras – krano priežiūros dokumentuose turi būti nurodyti meistro duomenys. Kėlimo krano savininkas turi teisę nuolatinę kėlimo krano priežiūrą atlikti savo jėgomis, jeigu: jei jis yra fizinis asmuo turinti reikiamą numatytą kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių; turi nuolatinei kėlimo krano priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas priemones. Jei kėlimo kranas, patikrinus jo techninę būklę, pripažintas tinkamu saugiai naudoti, juo leidžiama dirbti tik nekeičiant nustatyto strėlės siekio. Hidraulinės pavaros kėlimo kranai dinamiškai bandomi su didžiausią siekį atitinkančiu kroviniu.

Kaip nuspręsti, kuris kranas tinka jūsų tikslams, gali būti sudėtinga užduotis, nes galimų pasirinkti variantų yra daug?! Jei tai padarysite teisingai, nereikės rinktis per mažos galios krano ir užtikrinsite, kad jis be kliūčių tilps krovinio kėlimo aikštelėje. Statybvietės būklė ir reljefas taip pat turi įtakos krano tipui, kurį turėtumėte naudoti.

Autokranų priežiūros taisyklės

Kėlimo kranų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus, kaip turi būti atliekama kėlimo įrenginių, nurodytų Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo nuolatinė priežiūra ir tikrinama jų techninė būklė. Taisyklės taikomos tik antžeminiams didesnės galios kėlimo kranams.

Sunkvežimiai su kranais (automobiliniai kranai) ir manipuliatorius – fiskaras turi strėlinio tipo kėlimo kraną – kėlimo kraną, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie strėlės arba krovinių vežimėlio, judančio strėle. Strėlinio tipo kėlimo kranus galima modifikuoti keičiant kėlimo krano technines charakteristikas. Tipinis kranų modifikavimas – pavaros pakeitimas, angos pločio padidinimas, strėlės prailginimas, krovinio kėlimo aukščio padidinimas, kėlimo krano keliamosios galios didinimas, kėlimo krano su kabliu pertvarkymas į greiferinį ar magnetinį. Modifikavimas – tai krano ar hidro-manipuliatoriaus pakeitimas nenumatytas kėlimo krano techniniuose dokumentuose, taip pat kitų įrenginio konstrukcijos pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti mazgų ir konstrukcijos elementų apkrovos, kėlimo krano stabilumas ir tvirtumas. Kuo skiriasi krano remontas ir modifikavimas? Remontu nelaikomi modifikavimo darbai, nesremonto darbų metu nekeičiami kėlimo krano techninės charakteristikos. Remontu metu tik keičiamossulūžusios, susidėvėjusios ar netinkamos naudoti dalys, keičiami mazgai lygiaverčiais ar jie pataisomi. Taip tinkami naudoti kranai turi atitikti techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimus.

Kaip nuolat prižiūrimi kėlimo kranai?

1. Prieš pradėdamas kėlimo kraną naudoti pirmą kartą, kėlimo automobilinio krano ar fiskaro manipuliatoriaus savininkas turi sudaryti sutartį dėl jo techninės būklės tikrinimo su pasirinkta akredituotąja potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo akredituota įstaiga. Tik gavęs šios įstaigos išvadą, kad kėlimo kranas yra tinkamas naudoti, krano savininkas gali jį naudoti.

2. Automobilinio kėlimo krano savininkas privalo turėti kėlimo krano techninių dokumentųbylą (pasą), pildyti priežiūrą visą kėlimo krano naudojimo laiką. Kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase) turi būti šie duomenys ir dokumentai:

2.1. Kėlimo krano gamintojo pateiktas krano techninių charakteristikų sąvadas, kiti techniniai dokumentai, instrukcijos surašyti valstybine kalba ir, jeigu reikia, kita kalba, suprantama kėlimo kraną naudojantiems ir prižiūrintiems darbuotojams;

2.2. EB arba ES atitikties deklaracija, jeigu kėlimo kranas įgytas įsigaliojus techniniam reglamentui „Mašinų sauga“;

2.3. kėlimo krano savininko duomenys ir kontaktiniai rekvizitai;

2.4. kėlimo krano sumontavimo vieta (adresas) ir sumontavimo data (metai, mėnuo, diena);

2.5. jei kėlimo kraną priežiūri meistro – tai meistro duomenys;

2.6. kėlimo krano techninės būklės tikrinimų išvadų egzemplioriai;

2.7. kėlimo krano registravimo pažymėjimas;

2.8. su kėlimo krano priežiūra susiję dokumentai (atliktų remontų ataskaitos, naudotų medžiagų, pakeistų konstrukcijų, įtaisų, detalių ar elementų žymenys, sertifikatai, jei yra krano bėgių kelias, – jo sumontavimo kokybės aktai ir patikrinimų bei matavimų protokolai, avarijų tyrimo aktai, dokumentuoti duomenys apie gedimus, veikimo sutrikimus ir kiti su kėlimo krano priežiūra ir naudojimu susiję dokumentai);

2.9. jeigu atliktas kėlimo krano modifikavimas, – informacija apie modifikavimą (techninė byla).

Kėlimo krano savininko teisės

Kėlimo krano savininkas turi teisę nuolatinę kėlimo krano priežiūrą atlikti savo jėgomis, jeigu:

1. jei jis yra fizinis asmuo turinti reikiamą numatytą kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių;

2. turi nuolatinei kėlimo krano priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas priemones;

3. apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu.

Kokia svarbi informacija turi lydėti kėlimo kraną?

Kėlimo kranas būtų aiškiai paženklintas, nurodant jo tipą (markę), registracijos numerį, keliamąją galią, taip pat būtų nurodytos atlikto ir kito techninės būklės tikrinimo datos (metai, mėnuo, diena). Kintamos kėlimo galios kėlimo krane kranininkui matomoje vietoje turi būti pritvirtinta apkrovos diagrama.

Kėlimo krano priežiūros žurnale chronologine tvarka turi būti daromi įrašai apie nuolatinės priežiūros veiksmus, apžiūrų rezultatus, remontus. Darbų metų nustačius, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sąlygas, kranų priežiūros reikalavimus, privalioma sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir imtis priemonių, kad šie defektai ar pažeidimai būtų nedelsiant pašalinti.

Kada negalima naudoti kranų?

Kranų negalima naudoti šiais atvejais:

– neleistinai nudilę kabliai, lynai, grandinės;

– netinkamai veikia krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmai;

– netinkamai veikia krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmų stabdžiai;

– netinkamai veikia kablio kėlimo ribotuvas, vardinės keliamosios apkrovos ribotuvas, signaliniai prietaisai, kiti saugos įtaisai arba yra kitų defektų, keliančių pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui;

Kranus tikrinti jų naudotojai privalo:

– ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių, atliekant dalinį techninės būklės patikrinimą (toliau – DTP);

– rečiau kaip vieną kartą per 36 mėnesius, atliekant pilnutinį techninės būklės patikrinimą (toliau – PTP).

– neplaniniais atvejais: po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, modifikavimo, laikančiųjų konstrukcijų remonto.

Tikrinant kėlimo kraną neplaniniais atvejais, nagrinėjami dokumentai, susiję su šį neplaninį patikrinimą sukėlusiu įvykiu (avarijos tyrimo aktas, atliktų ekspertizių, tyrimų ir bandymų išvados, kėlimo krano remonto, suvirinimo darbų dokumentai ir kiti susiję dokumentai).

Krano tikrinimui numatoma daug sąlygų, tačiau vienas svarbus testas yra keliamos galios patikrinimas. Statinio bandymo tikslas – patikrinti kėlimo krano ir jo elementų stiprumą ir dirbančio kėlimo krano stovumą. Jei kėlimo krano gamintojas nenurodė kitaip, kėlimo kranai statiškai turi būti bandomi esant 25 procentais didesnei už kėlimo krano vardinę keliamąją galią apkrovai.

Kranų kablio ir kablio pakabos detalių būklė (žiotys, įsriegtos dalys ir kitos vietos neturi būti įtrūkusios ir nudilusios). Kablio žiotys neturi būti nudilusios daugiau kaip 10 procentų pradinio skerspjūvio aukščio. Jei kėlimo kranas naudojamas su kitokio tipo krovinio kabinimo įtaisu (griebtuvu, elektromagnetu), tikrinama naudojamo krovinio kabinimo įtaiso techninė būklė. Taip tikrinama lynų, grandinių ir jų tvirtinimo detalių, skridinių, ašių, jų tvirtinimo detalių bei strėlinių kėlimo kranų strėlės pakabos (kolonos) elementų, elektrinių kėlimo kranų kabelių, trolėjų, įžemintuvų būklė.

Strėlinio tipo kėlimo kranai, kurie neturi strėlės siekio keitimo mechanizmo (strėlė tvirtinama atotampa), bandomi esant tuo metu nustatytam strėlės siekiui. Jei kėlimo kranas, patikrinus jo techninę būklę, pripažintas tinkamu saugiai naudoti, juo leidžiama dirbti tik nekeičiant nustatyto strėlės siekio.

Atliekant strėlinio tipo kėlimo kranų statinį bandymą, strėlė važiuoklės atžvilgiu statoma tokioje padėtyje, kad kėlimo krano stovumas būtų mažiausias. Krovinys pakeliamas į 0,1–0,2 m aukštį ir laikomas 10 minučių.

Atliekant hidraulinės pavaros kėlimo krano statinį bandymą, didžiausią vardinę apkrovą atitinkantis krovinys pakeliamas į 0,5 m aukštį ir laikomas 1 minutę. Statinis bandymas atliekamas tokiose trijose padėtyse.

Statinis bandymas vertinamas teigiamai, jei pakeltas krovinys per bandymo laiką nenusileidžia ant žemės, kėlimo krane neatsiranda įtrūkimų, deformacijų, kitokių defektų ir nepasireiškia jokie kėlimo krano virtimo požymiai.

Kėlimo kranai dinamiškai bandomi su kroviniu, 10 procentų didesniu už kėlimo krano vardinę apkrovą. Dinamiškai bandant kėlimo kraną visose darbinėse padėtyse, krovinys pakartotinai pakeliamas ir nuleidžiamas pasiekiant didžiausius įtempius, tikrinama, kaip veikia kėlimo krano mechanizmai ir stabdžiai. Dinamiškai bandyti leidžiama ir su kėlimo krano vardinę keliamąją galią atitinkančiu kroviniu. Hidraulinės pavaros kėlimo kranai dinamiškai bandomi su didžiausią siekį atitinkančiu kroviniu.

Akredituotosios įstaigos eksperto atliktų kėlimo krano techninės būklės tikrinimų išvadų egzempliorius kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase) savininkas turi saugoti visą kėlimo krano naudojimo laiką.

Call Now ButtonSkambinti +37068022484